Chisopa mu Africa

Kufuma Wikipedia

Chisopa mu Africa chili na vigaŵa vinandi ndipo chili na nkharo, maluso, na vinjeru vinandi. Mazuŵa ghano, ŵanthu ŵanandi ŵa mu Africa ŵakulondezga visopa vya Chikhristu, Chisilamu, na visopa vinyake vya ku Africa.[1] Mu vyaru vya Cikhristu panji Cisilamu, visambizgo vya cisopa nyengo zinyake vikupambana na visambizgo vya visopa vyacikale.[2][3][4]

Visopa vya ku Africa[lemba | kulemba source]

Chipata cha Vodun ku Abomey, Benin
Bokosi la Ŵayoruba ilo likuyowoya vya kuwukwa la m'ma 1900

Mu Africa muli visopa vyakupambanapambana.[5] Nangauli nyengo zinyake ŵanthu ŵa mu vyaru vinyake ŵakuyana waka pa nkhani ya chisopa, kweni kanandi ŵanthu aŵa ŵakukhala mu vyaru vyakupambanapambana.[6] Visopa vyose vya ku Africa vikukolerana na fundo yakuyana ya kusopa ŵasekuru.[7]

Dr. J Omosade Awolalu wakati, mazgu ghakuti "wakale" pa lemba ili ghakung'anamura vinthu vyakwambilira, ivyo vikufuma ku muwiro na muwiro. Chiharo icho chafuma kumasinda, kweni kuti nchinthu cha kumasinda yayi, kweni icho chikukolerana na ivyo vyacitika kale na ivyo vyacitika sono ndiposo ivyo vyacitika sono na vyamuyirayira.[4]

Kanandi ŵakuyowoya za umo vinthu viliri, kweni ŵakumanya kuti Africa ni caru cikuru ico cili na mitundu yinandi iyo yili na mitheto yakupambanapambana, viyowoyero vyambura mapendeko na viyowoyero vinandi.[4]

Kumanjiliro gha dazi kwa Africa[lemba | kulemba source]

Ŵanthu ŵa ku East Africa[lemba | kulemba source]

Visopa vya Abrahamu[lemba | kulemba source]

Chikhristu[lemba | kulemba source]

Chisilamu[lemba | kulemba source]

Chiyuda[lemba | kulemba source]

Chipulikano cha Baha'i[lemba | kulemba source]

Chisopa cha Chihindu[lemba | kulemba source]

Chibuda na visopa vya ŵanthu[lemba | kulemba source]

Visopa vinyake[lemba | kulemba source]

Kuleka Kusopa[lemba | kulemba source]

Kusinthasintha[lemba | kulemba source]

Kupharazga[lemba | kulemba source]

Wonani[lemba | kulemba source]

Maumboni[lemba | kulemba source]

Kuŵerenga[lemba | kulemba source]

Maulalo gha kuwaro[lemba | kulemba source]

  1. cornwell, Gordon. Theological Seminary, African Christianity.
  2. Restless Spirits: Syncretic Religion Yolanda Pierce, Ph.D. Associate Professor of African American Religion & Literature
  3. "AFRICAN RELIGIOUS BELIEFS - Tewahedo - Palo - Serer - Tijaniyyah - Vodon". Retrieved 13 March 2015.
  4. 4.0 4.1 4.2 Dr J.O. Awolalu, Studies in Comparative Religion Vol. 10, No. 2. (Spring, 1976).
  5. Awolalu, Dr. J.O. Studies in comparative religion.
  6. Cheikh Anta Diop The African Origin of Civilization: Myth or Reality, Chicago, L.Hill, 1974. ISBN 1-55652-072-7
  7. Vontress, Clemmont E. (2005), "Animism: Foundation of Traditional Healing in Sub-Saharan Africa", Integrating Traditional Healing Practices into Counseling and Psychotherapy, SAGE Publications, Inc., pp. 124–137, doi:10.4135/9781452231648, ISBN 9780761930471, retrieved 2019-11-01